Tag Archives: Tomas Čiučelis

2010.03.03 LUNI Vilnius. Tomas Čiučelis, Jurij Dobriakov. Nebereikalingi kūnai

LUNI tinklalapyje jau paskelbtas mūsų su Jurijumi Dobriakovu rengiamos “mobiliųjų teoretikų” paskaitos “Nebereikalingi kūnai” anonsas (renginio anonsas Facebook tinkle). Dėkojame mus pakvietusiam LUNI ir iki pasimatymo paskaitoje!

2010 m. kovo 3 d., trečiadienis, 18:00 val., ARTotekos kūrybinėse dirbtuvės, A. Strazdelio g. 1.

PAPILDYMAS: Paskaitos įrašas čia.

Advertisements
Tagged , , , ,

Sveiki atvykę į savo karasą, arba Kažkas tikrai įvyks

Publikuoju kartu su Jurijum Dobriakovu parašytą straipsnį-pokalbį apie kartas, identitetą, karasą ir savivoką. Straipsnis paskelbtas portale Artnews.lt.

kates_lopsys-300x162Žodžiai yra problematiški. Pats kalbėjimas yra komplikuotas reikalas. Jacquesas Lacanas vienoje savo TV paskaitų 8-jame dešimtmetyje pasakė: „Je dis toujours la verite: pas toute…“ – aš visada kalbu tiesą, bet ne visą. Pasakyti visos tiesos mes negalime dėl materialių priežasčių: neturime tiek daug žodžių, o ir jų reikšmių skaičius ribotas. Tačiau, nepaisant to, nuolat yra ištariamas „tačiau“ ir toji „tiesa“ vis tik bandoma išsakyti – kaskart vis kitokia, bet ne mažiau svari. Kaskart to imasi vis nauja karta. Šįkart eilė atėjo ir mūsų kartai. Continue reading

Tagged , , ,

Pokalbiai apie tekstus miestui

Norėčiau padėkoti “Literatūros ir Meno” priedo “PARK@S” redaktorei Sigitai Inčiūrienei už malonų pokalbį (festivalis “Enter 6”, konferencija “Medijų a/socialumas”), kuris interviu pavidalu patalpintas šios savaitės laikraščio numeryje. Mums besikalbant į paviršių iškilo keletas tikrai įdomių minčių. Pasistengsiu kuo greičiau paruošti ir publikuoti konferencijoje skaityto pranešimo tekstą.

Tagged , , , ,

Straipsnis: “‘Keistos tiesos’: tarp pranešimo ir suvokimo”

Dienraščio “Klaipėda” skiltyje “Gintaro Lašai” aptikau Gyčio Skudžinsko straipsnį apie “Keistų Tiesų” parodą Klaipėdos Parodų Rūmuose.

Tagged , , , ,

“Keistos Tiesos” Klaipėdos parodų rūmuose – parodos atidarymas rugsėjo 28d.

planas_1_aukstas.jpg

pakvietimas-avers-web.jpg

Klaipėdoje bus rodoma trijų dalių videoprojekcijų instaliacija. Žemiau – įvado tekstas apie projektą.


Kai mintys formuluojamos emocionaliai neprisirišus prie jų turinio, stiprėja tiek pasaulėvoka, tiek savivoka. O šiame projekte emocionaliai nepriklausomas “kalbėtojas” yra kompiuteris. Reikėtų pabrėžti, jog sakinio dalių, iš kurių konstruojami sakiniai, parinkimas – mano kūrybos vaisius, todėl neišvengiamai įtakoju atitinkamų temų (menas, politika, sociumas), kurios išryškėja skaitant vieną po kito atsirandančius sakinius, atsiradimą.Viena iš atraminių projekto tezių- pranešimas yra jo kontekstas, t.y., tas pats tekstas būdamas skirtingose erdvėse gali sukelti skirtingas asociacijas ir vertinimus, kas ir yra “Keistų tiesų” tikslas. Šie tekstai funkcionuoja aplinkoje kaip tam tikras netikėtas atradimas ir neišvengiamai sąveikauja su kontekstu, kuriame jie eksponuojami- parodų sale, miesto erdve, viešos paskirties pastatų interjerais. Šiuo projektu imuosi tyrinėti asmeninio teksto suvokimo galimybes viešose erdvėse.Pats projektas – tai trumpi sakiniai, nedidelės sentencijos. Teksto, kurį generuoja kompiuteris, eksplikavimas vyksta naudojant įvairias priemones – monitorius, projektorius, švieslentes. Tekstas sudaromas iš jau duotų žodžių, kurie pagal specialiai sukurtą algoritmą atsitiktine tvarka “surenkami” į sakinį. Toks teksto generavimas vyksta nuolatos, kas tam tikrą laiko intervalą. Stebint besikeičiančius tekstus, neįmanoma numatyti, koks konkrečiai tekstas pasirodys netrukus. Tačiau kiekvienas gautas sakinys yra prasmingas tiek gramatiškai, tiek semantiškai. Savotišką paralelę galima atrasti Senovės Kinų “Pranašysčių Knygoje” (I-Chin), kur skaitytojas turi išmesti pagaliukus, pagal kurių kombinaciją sudaroma heksograma, o ji savo ruožtu nurodo į atitinkamą tekstą – jo prasmė turi būti suvokta kaip atsakymas į “čia ir dabar” užduotą klausimą. Šį pavyzdį pasitelkiu ne todėl, kad ketinčiau mistifikuoti, ar siūlyčiau iš anksto apibrėžtą suvokimo principą. Priešingai – palieku laisvę interpretacijai, asmeniniams apmąstymams, atsitiktinumams ir sutapimams, kurie dažnai tampa naudingais stengiantis pozityviai vertinti aplinką bei save.

Tomas Čiučelis, 2007

Tagged , , , , , ,

PAŽINIMO TINKLAI [Mara Traumane], vert. iš anglų k.

Idėjos medijos meno bei autoreferentiškumo temomis man kilo ėmus studijuoti analoginės medijos meno praktikos strategijas ir jų paraleles su šiandieninio new media meno apraiškomis bei nuostatomis. Mano tyrimų medžiagoje iš Maskvos bei Rygos (9 deš. pradžia) buvo keletas samizdat’o leidinių pavyzdžių- tekstų bei kasetinių įrašų. Tarp šių darbų- poetinis absurdo romanas [1] ir diskusija apie kolektyvinius performansus bei šių performansų dokumentacija. [2] Bendrų pastangų dėka- 80-aisiais tuo užsiėmė atitinkama grupė žmonių- abu leidiniai buvo išspausdinti ir transkribuoti iš garsinių įrašų, vėliau perrašyti ranka bei išplatinti (ar bent jau bandyti platinti) kaip samizdat’as- iš rankų į rankas. Esu aptikusi kolektyvinės kūrybos praktikos pavyzdžių, dokumentuojančių bei reflektuojančių vakarų kultūros kanonų paraštes- “12 dialogues” (1962-1963) [3], kuriuose Carl Andre ir Hollis Frampton kalba apie kolegų menininkų kūrybą bei Takahiko Iimuros “Filmmakers” (1966/69)- jame aprašoma eksperimentinio kino scena Jungtinėse Valstijose. Manau, jog kai kurie šių kolektyvinių eksperimetų aspektai susišaukia su new media bei indie publishing charakteristikomis, jie aptinkami ir nuolatos augančioje „dalyvavimo“ kultūroje bei kolektyvinio rašymo praktikoje wiki‘uose bei blog‘uose. Žemiau pabandysiu išryškinti kai kurias iš šių paralelių, nors galutinio išsamaus jų apibendrinimo dar neturiu. Tačiau straipsnio tema kelia svarbius eksperimentinio meno praktikos apibrėžimo klausimus: kokios istorinės bei dabartinės gairės formuoja kontekstą tokiai veiklai, kokie yra diskusijų bei dokumentavimo metodai, o taip pat- kokį vaidmenį šiame procese užima medija? Diskutuojant apie kolektyvinius darbus, įdomu yra stebėti lokalumo poveikį bendram vaizdui, bandyti aptikti momentą, kai individuali veikla pereina į platesnį socialinį kontekstą ir kaip yra apibrėžiama tokios veiklos autonomija. Man šie klausimai yra ne tiek instituciniai ar akademiniai, kiek grynai organizaciniai. Continue reading

Tagged , , , , , , , ,
%d bloggers like this: