Tag Archives: Šiauliai

Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis: įspūdžiai iš “kultūros kurorto”

Publikuoju pokalbį su kolega Jurijumi Dobriakovu apie medijų meno festivalį “Enter 7”. Straipsnį taip pat galima rasti ir portale artnews.lt ir savaitraščio Literatūra ir menas priede Park@s.

„Enter 7“ – septintasis medijų meno festivalis, vykęs balandžio 24-26 d. Šiaulių Dailės galerijoje ir fabrike „Elnias.“ Festivalį sudarė kelios dalys: „Enter teorija“ (konferencijos dalyviai: Jurij Dobriakov, Tautvydas Bajarkevičius, Tomas Čiučelis, Gintautas Mažeikis, Vytautas Michelkevičius, Asta Jurevičiūtė, Remigijus Venckus, Virginija Januškevičiūtė ir kt.), „Enter menas“ (Anglijos Norvich School of Art and Design ir ŠU audiovizualinio meno katedros studentų darbai, personalinės Andriaus Grigaičio ir Linos Miklaševičiūtės parodos), „Enter muzika“ (elektroninės muzikos festivalis „Inferno“), o taip pat – „Enter svečiai“ ir „Enter edukacija“.

Medijų aktyvistus į festivalį subūrė ŠU lektorius, meno kritikas ir aktyvistas Virginijus Kinčinaitis.

T.Č.: Taip, ir vėl „medijos.“ Vėl medijų menas ir vėl teorinė konferencija „apie“ medijas. Daug įvairiausių rakursų, iš kurių žvelgiama į, regisi, kažką abstraktaus ir, tuo pačiu, jau tampančio savaime suprantama mūsų kasdienės patirties dalimi. Jau kelintą kartą dalyvaudamas panašiame renginyje pastebiu simptomišką bruožą, kurį sveikina dažnas medijų aktyvistas ir peikia dažnas grynuolių ieškantis kritikas: tai akademizmo ir kūrybinių refleksijų samplaika. Ji, visų pirma, pasireiškia tuo, kad tokių renginių dalyviai yra išties marga publika, apimanti skirtingiausius interesus ir kriterijus. Konkrečiai pats „Enter“ festivalis yra tradiciškai dalinamas į dvi dalis, kuriomis bandoma apimti dvi raiškos sritis – medijų kritiką (bei medijų tyrimo metodiką) ir meninę kūrybą, o po kiekvieno tokio festivalio visuomet atsiranda tiek teigiamų, tiek ir neigiamų tokios užmačios įvertinimų. Tačiau vargu, ar galima ignoruoti svarbų faktą, jog aktyvizmas – nepriklausomai nuo to, ar panašios ambicijos patenkinamos, ar ne – visų pirma, gyvuoja vardan iniciatyvos ir proceso.

Taigi, kyla labai daug įvairiausių klausimų ir norisi imtis kažkokio sistemingo jų aptarimo. Norisi pradėti nuo pačios vietos specifikos – Šiauliai, mano manymu, yra tikrai ypatinga vieta idėjų sklaidai ir eksperimentams, ypač kai į ten suvažiuoja išties marga publika. Man tai primena savotišką laboratorinį būvį, kai eksperimentas, nepriklausomai nuo jo rezultatų, kiekvieną kartą yra naujas ir kiekvieną kartą atskleidžiantis kažką apie – konkrečiai – pačios Lietuvos realijas. Manau, mes, kaip dalyviai, tikrai gerai pajutome tą daugiaplanį vyksmą. Žinoma, kitas klausimas yra turinys. Bet gal apie tai vėliau?

J.D.: Šiaip jau mane, pirmą kartą dalyvavusį tiek konferencijoje, tiek visame festivalyje, nustebino tai, kad teorinę dalį bemaž visi dalyviai ir žiūrovai suvokė rimtai – atrodo, dažniau ta konferencinė dalis būna tiesiog tarsi „privalomas“ elementas, kuris iš tikrųjų beveik niekam – o ypač klausytojams – nėra nuoširdžiai įdomus. „Enter 7“ atveju buvo įdomu ir kalbėti, ir klausytis, o tuo labiau malonu buvo matyti, kad klausėsi ir kiti. Deja, beveik nebuvo diskusijos tarp kalbėtojų ir auditorijos, bet prie šito „vietinės kultūros ypatumo“ jau lyg ir pripratau. Bet apie tai (kalbančiųjų ir klausančiųjų santykį) gal irgi vėliau? Continue reading

Advertisements
Tagged , , ,

Enter 6: Medijos Šiauliuose ir Šiauliai medijose

Jei šio retrospektyvaus komentaro vėlavimą pateisinti “kažko įdomaus” sukeltais apmąstymais, tuomet tai visai nebloga šito posto pradžia. Jei rimčiau, tai Šiauliuose vykęs kasmetinis medijų meno festivalis „Enter 6“ (2008 m. balandžio 17-19 d.) paliko nemažai pamąstyti ir prisiminti vertų įspūdžių. Sunku jį palyginti anksčiau vykusių “Enter” festivalių kontekste dėl paprastos priežasties – juose nebuvau, midaus negėriau (žinoma, išskyrus keletą sporadiškų apsilankymų). Nors ir teko girdėti nemažai vertinimų, palyginimų ir kritikos iš šalies, tačiau nedrįsčiau prisiimti atsakomybės už man nepriklausančius atsiliepimus. Geriausiai apie festivalio “raidą”, apie jo mutacijas ir rezultatus galėtų papasakoti jo rengėjai su Virgiu Kinčinaičiu priešakyje. Savo ruožtu turiu jiems padėkoti už galimybę sudalyvauti ir įkišti nosį į veiksmo virtuvę šiųmetiniame festivalyje. Bet apie viską iš eilės. Continue reading

Tagged , , ,
%d bloggers like this: