Tag Archives: privatumas

Komentaras apie skaitmeninę demokratiją Facebook’e

Neseniai Facebook‘o vartotojai pagrindiniame savo profilio puslapyje aptiko štai tokį pranešimą:

Vote on Facebook’s Governing Documents

We’ve revised the two new documents we proposed to govern the site, the Facebook Principles and the Statement of Rights and Responsibilities, based on your feedback. Now, we want you to vote for the system of governance you think is best. Voting will close on April 23 at 11:59am PDT. Visit the Facebook Site Governance application to learn more, read the documents, and vote.

Daugelio (turiu omenyje vartotojų teisių, privatumo ir internetinės demokratijos gynėjus) demonizuojamas Facebook‘as ima reaguoti į vartotojų komentarus ir siūlymus, todėl, atsižvelgdamas į savo įstatus, siūlo balsuoti už kai kurių įstatų pakeitimus. Štai ištrauka iš Facebook‘o įstatų skilties „Pataisos“ (12. Amendments), pagal kurią tai vyksta:

12.3 If more than 7,000 users comment on the proposed change, we will also give you the opportunity to participate in a vote in which you will be provided alternatives. The vote shall be binding on us if more than 30% of all active registered users as of the date of the notice vote.
12.4 We can make changes for legal or administrative reasons upon notice without opportunity to comment.

Vadinasi, siūlomi pakeitimai Facebook‘o įstatuose sulaukė daugiau, nei 7000 vartotojų komentarų, todėl visiems vartotojams buvo suteikta teisė dalyvauti balsavime, kuriame „pateikiamos alternatyvos.“ Pakeitimų siūlymai įsigalioja, jei už juos iki balsavimui skirto laiko pabaigos nubalsuoja daugiau, kaip 30% aktyvių Facebook‘o vartotojų. Netrukus (t.y., šiandien) turės paaiškėti, ar Facebook’e įsigalios nauji įstatai, perrašyti atsižvelgiant į vartotojų komentarus ir siūlymus, ar liks galioti senieji.

Ėmus skaityti Facebook‘o teisininkų atsakymus į vartotojų klausimus [FACEBOOK SITE GOVERNANCE’S NOTES, Response to Comments on Statement of Rights and Responsibilities Share. Paskelbta: Wednesday, April 15, 2009 at 7:07pm] iškilo keletas klausimų, susijusių tiek su kai kuriais privatumo aspektais, tiek ir su pačia šiuo metu didžiausio pasaulyje socialinio tinklo politika apskritai. Publikuoju citatas iš minėto dokumento, kuris yra prieinamas viešai [http://www.facebook.com/note.php?note_id=183535615300]. Continue reading

Advertisements
Tagged , , , , ,

Ir žodis tapo šūviu: inicidentas MySpace

Praeitais metais viena Kalifornijos Universiteto studentė savo MySpace profilyje parašė, kaip ji nekenčia savo miestelio Coalinga (Kalifornijos valst.) ir, dėl jai vienai žinomų priežasčių, išdėjo savo provinciją į šuns dienas. Tai aptikęs vietinis Coalinga miestelio mokyklos mokytojas nusiuntė nuorodą į jos profilį vietinio laikraščio – Coalinga Record – redakcijai. Šis studentės ditirambus publikavo ir sukėlė tokį vietinės bendruomenės pyktį, kad, pasak neseniai įvykusio teismo, Cynthia’os šeima sulaukė grąsinimų susidoroti, o kai į jos namą buvo paleistas šūvis, šeima buvo priversta išsikraustyti iš Coalinga miestelio. Cynthia’os tėvas dėl minėtų įvykių turėjo uždaryti 22 metus turėtą šeimos verslą.

Teismas nusprendė, jog Cynthia (MySpace rašinio autorė) jokių pretenzijų į “autorinių teisių pažeidimą” negali turėti, nes MySpace portale publikuojamas turinys tokių teisių jai (kaip ir visiems kitiems portalo vartotojams) nesuteikia. Ji, nebent, gali paduoti į teismą tuos, kas sukėlė tiesiogines pasekmes – grąsinimus susidoroti ir t.t.

Istorijos versija portale Wired.com:
http://blog.wired.com/27bstroke6/2009/04/myspace-diatrib.html

Išsamiai apie bylą:
http://fsnews.findlaw.com/cases/ca/caapp4th/slip/2009/f054138.html

Tai itin rimtas atvejis ir sunku būtų tikėtis, kad tokie atvejai nepadažnės. Aišku, jis specifinis tuo, kad košę užvirusi studentė nėra kokia nors opozicionierė, kritikė ar radikalė – ji tiesiog “net nenutuokė,” kad tai, ką ji rašo MySpace, yra jau viešas, jai nebepriklausantis tekstas, kuris, nepaisant to, vis tik “turi” jos autorystę. T.y., gaunasi, kad tokį tekstą galima kopijuoti ir publikuoti, kur tik nori (tuo pačiu skelbiant teksto autoriaus pavardę), kai tuo tarpu autoriaus atžvilgiu toks veiksmas netraktuojamas kaip autorinių teisių pažeidimas, nes kontekstas, kuriame pasirodė pradinis tekstas (MySpace) tokių teisių vartotojams nesuteikia…

Ar čia ne rimta teisinė ir privatumo problema? Ir – tuo pačiu – ar tai nėra didelė skylė, kuria galima naudotis nešvariems tikslams? Taigi, ir vėl nuvalkiotas, bet būtinas ir vis dar neatsakytas klausimas: kaip yra su socialinuose tinkluose publikuojamo teksto autorystės statusu apskritai? Pvz, situacija tokia: tarkime, jog aš Facebooko grupėje iškoneveikiu savo gimtąjį miestelį, mano rašliavą aptinka koks nors mano nedraugas, nusiunčia nuorodą į miestelio laikraštį, o šis, sekdamas šlovinga Lietuvos bulvarinės spaudos tradicija, sugalvoja kokį nors apokaliptinį straipsnio pavadinimą ir išspausdina atitinkamą istoriją. Kalbant apie tokio veiksmo legalumą: “ir kas tada”?

Kaip ir galima buvo tikėtis, žiniasklaidoje toks atvejis analizės (kol kas) nesulaukia ir skaitytojams belieka tenkintis mokytojišku pagrūmojimu: “gerai pagalvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose!” (“Be careful what you write on social networking sites” – cit. in Wired.com) Kitaip tariant, pirmiau reikia išsigąsti, o galvoti – po to. Arba iš vis negalvoti.

Sunku atsikratyti nerimo dėl vieno internetinio turinio aspekto, kuris taip vadovėliškai ir išlindo šiame pavyzdyje – t.y., kai tekstas tam tikromis aplinkybėmis traktuojamas tik kaip konkretus tekstas. Tai tas pats pasakymas, jog “tekstas yra ištrauktas iš konteksto” – tik suformuluotas kitais žodžiais. Visi automatiškai suvokiame, jog “ištraukti iš konteksto” yra “negerai,” jog tai gali tapti painiavos, šmeižto priežastimi ir t.t., bet tinklaveikoje tai būtent ta sritis, kurioje, regisi, sąmoningai kuriama painiava (arba, tiksliau – sritis, kurioje nevyksta jokių sistemingų poslinkių pozityvios traktuotės, dėmesio kontekstui ir humanistinio privatumo link – netgi priešingai – ir todėl [mažų mažiausiai] Barthesas turėtų vartytis karste).

Tai keletą sluoksnių apimanti istorija. Vienas iš jų – tai minėta teksto ir jo konteksto problema. Kitas – tai patologiška, homofobiška, hiper-patriotinė paties miestelio bendruomenės reakcija į Synthia’os ekscesą – to taip pat nereikėtų pamiršti gilinantis į šį atvejį.

Taigi, kontekstai ilgisi dėmesio. Internete tie kontekstai veši kaip tropikuose, neatrasti, neaptarinėjami, paliekami legalistinėms traktuotėms.

Tagged , , , , ,

D.Britanija siekia legalizuoti PK šnipinėjimą be orderio

Nors šis blogas ir nėra orientuotas į teisinius elektroninio saugumo klausimus, bet tokios žinios neišvengiamai liečia arba galiausiai palies faktiškai visus interneto vartotojus. Publikuoju šį postą mažų mažiausiai dėl bendrų (ir naujausių) tendencijų privatumo srityje.

privacyTaigi, Didžiosios Britanijos Vidaus Reikalų Ministerija (UK Home Office) “patyliukais” (cit. in TimesOnline.co.uk) parėmė siūlymą, kuris leis DB policijai arba saugumo organizacijai MI5 (Millitary Intelligence, Sector 5) šnipinėti namų, darbo ir kitus asmeninius kompiuterius nepateikus orderio tam, kad perimtų el.pašto laiškus, stebėtų naršymo internete įpročius ir sektų kitą kompiuterių vartotojų veiklą.

ES ministrų tarybos (Briuselis) inicijuotame siūlyme DB policijai laiduojama teisė instaliuoti asmeniniuose kompiuteriuose šnipinėjimui skirtą programinę įrangą tais atvejais, kai kitos Europos šalys įtaria DB piliečius užsiimant kriminaline veikla.

Vienintelis šnipinėjimui reikalingas leidimas tokiais atvejais būtų “spėjimu” paremtas vyresniojo pareigūno sprendimas, kad šnipinėjimas yra adekvati ir būtina priemonė “rimtos” nusikalstamos veiklos (t.y., bet kokio nusikaltimo, už kurį gresia mažiausiai trejų metų įkalinimo bausmė) tyrimui. Pavyzdžiui, taikiniais taptų visi įtariami terorizmu, pedofilija ar  tapatybės bei kreditinių kortelių vagystėmis.

“Tam, kad būtų duotas leidimas, jo prašantis pareigūnas turės būti tikras, kad jis būtinas rimto nusikaltimo prevencijai arba aptikimui ir kad toks veiksmas yra adekvatus tikslui pasiekti,” teigia DB Vyriausiųjų Policijos Pareigūnų Asociacijos (The Association of Chief Police Officers, Acpo) atstovas [cit. in TimesOnline]

Nuotolinį šnipinėjimą (šis veiksmas dar vadinamas “nuotoline krata”) policija pradėtų į įtariamojo kompiuterį nusiuntusi el.laišką su specialiai sukurtu virusu, (kartoju – be orderio) įsibrovusi į patalpas ir slapta instaliavusi kompiuteryje klaviatūros paspaudimus registruojančią programinę įrangą arba paprasčiausiai nusiuntusi į kaimynystę automobilį su šnipinėjimo įranga, kuri perimtų bevielio interneto signalus.

DB policija jau turi galimybę nuotoliniu būdu apieškoti ir stebėti kompiuterius dar nuo 1994 m.  (Kembridžo Universiteto kompiuterių laboratorijos mokslininko Richardo Claytono duomenys), bet, Londono Sunday Times teigimu, akivaizdu, jog tokios nuotolinio stebėjimo priemonės iki šiol būdavo taikomos retai. ES siūlymas Prancūzijai, Vokietijai ar bet kuriai kitai ES šaliai suteiktų teisę prašyti leidimo šalies teritorijoje esančio DB piliečio sekimui.

Smarkokai įpykę pilietinių teisių gynėjai prašo DB Parlamento patvirtinti orderio reikalaujantį įstatymą ir siekia, kad civilių stebėjimui skirta programa būtų griežtai kontroliuojama.

shami-chakrabartiŽmogaus teises ginančios grupės Liberty vadovė Shami Shakrabarti inicijuoja teisines priemones, kurios neleistų minėtam siūlymui įsigalėti: “Tai itin šiurkšti jėga – ji prilygsta situacijai, kai kas nors išlaužia jūsų buto duris ir įsiveržia į vidų.”

Britanijoje jau buvo nuskambėjęs Damieno Greeno atvejis. Anot S.Shakrabarti, dabar tokie atvejai taptų kasdienybe.

Šaltiniai: http://www.wired.com; http://www.timesonline.co.uk.

Tagged , , , ,
%d bloggers like this: