“Kovotojas” (The Fighter, 2010): nokautuotos praeities sugrįžimas

Garsų pasaulio įrašai, “Kovotojas” (The Fighter, 2010).

Ak, režisierius mesteli savo nostalgišką žvilgsnį į devintąjį dešimtmetį ir pateikia jūsų teismui šią jausmingą batalinę biografinę dramą. Filme jaučiamas akivaizdus pasitenkinimas rodant tuos nesenus (kiek metų praėjo??) laikus, kai nebuvo mobiliakų, asmeninių kompiuterių, iPadų ir kitų gadget’ų, apps’ų ir Facebook’o. Kuo tada gyveno JAV provincija? Štai, “Kovotojo” atsakymas: boksu ir… narkotikais.

Jei ką sudomins aprašymas, jį galite rasti Garsų pasaulio puslapyje — čia jo nebepateikinėsiu. Vietoje to susitelksiu, kaip visad, į savo profesinius reikalus ir pakalbėsiu apie vertimo įdomybes.

Versdamas šį filmą subtitravimui turėjau palaikyti gana spartų tempą, nes premjera ne už kalnų, o ir kiti darbai nelaukia. Nebuvo itin daug sudėtingų ar įdomių vietų — filmas, vis tik, apie boksą. Nors, žinoma, nustebino jo psichologinės apkrovos ir tikrai įtikinamai pavaizduota 9 deš. JAV grassroots realybė provincijoje su visais jos atributais — narkotikais, moraliniu nuosmukiu, antiintelektualumu ir traumuotomis šeimomis. Vertimo atžvilgiu, kaip visada, įdomios pasirodė vietos su necenzūrine leksika, kurias versti rodymui kinoteatro auditorijoms visad yra savotiškas malonumas ir išbandymas. Štai nedidelė ištrauka iš efektingos scenos, kurioje vyksta dialogas tarp Christiano Bale’o personažo Dikio ir Amy Adams personažės Šarlinos:

–Šarlina, čia Dikis.
–Dink nuo mano prieangio, tu, šūdo gabale! Kaip tu dar drįsti rodytis, pimpagraužy?! (Rėkia per “domofoną”, garsas trūkčioja, nes Dikis spaudo mygtuką) Sušiktas… suknista subi… (Išlenda pro langą) Diki, subine, dink nuo mano prieangio!
–Geriau nusileisk ir pasikalbėkim.
–Suknista šiknaskylė. Trizniau, ko čia stovi?
–Nemandagu damai šitaip žviegti visai gatvei.
–Tu visiškas gaidys, jei čia atėjai.
–Manai, man rūpi? Leiskis žemyn!
–Dink nuo mano prieangio, Diki!
–Prašau, tiesiog nusileisk ir pasikalbėkim. (Stabteli pro šalį ėjęs žmogus su šunimi, Dikis pabrėžtinai ramiai reaguoja) Koks čia šuo? Kokerspanielis? (Vėl Šarlinai) Žinau, kad nekenti manęs.
— (Ironiškai) Tikrai? Kodėl taip manai?
–Man tu taip pat nulio vietoj. Bet mano brolis myli tave. Ir tu negali taip pabėgti tik dėl manęs. Jis to nenusipelnė. Aš pasitrauksiu, jei to nori.
–Kratai man šūdus.
–Aš pasitrauksiu, jei tu sugrįši. Bet noriu, kad apie kai ką pagalvotum. Mikis turi progą padaryti kažką, ko man nepavyko. Savo laiku tokios progos neturėjau.

Versdamas necenzūrinę leksiką filmams visuomet prisimenu Ryčio Zemkausko įgarsinimus, kuomet jo įskaityti keiksmažodžiai (pvz., kultiniame seriale “Sopranai”) skambėdavo ir įtikinamai ir… kinematografiškai. Verčiant filmą (o ir apskritai) negali meluoti — jei originale vaizduojama gatvės realybė, narkotikų stumdytojų slengas, neidealizuoti šeimos kivirčai, tuomet būtina rasti atitikmenis, kitaip pranešimas bus iškraipytas, nukentės jo vientisumas ir t.t. Kita vertus, yra ir nedidelės savicenzūros bei korektiškumo gudrybės, kuriomis kartais “atvėsinu” stačiokiškumu pernelyg žaižaruojančius židinius. Įdomu, jog naudojant kai kurias šiek tiek netradicines lietuviškas keiksmažodžių formas galima “prastumti” gana stiprius išsireiškimus ir pataikyti į tą konsensusą tarp autentikos ir kinematografiško teksto. Be abejo, nekalbu apie “žalias rūtas”, kai situacija vystosi, pvz., gatvėje tarp narkotikų prekeivių. Šią subtilią situaciją iliustruoja, pvz., skirtumas tarp žodžių “čiulpti” ir “graužti” — tokiu būdu populiarusis cocksucker gali būti (jei reikia) sušvelnintas iki “pimpagraužys”. Dauguma spontaniškai gyvenime lyg ir nepanaudos būtent tokios formos, bet ji vis tik nesusilpnėja ir dar įgauna skambumo, nes atkreipia į save dėmesį netradiciškumu (nors nepasakysi, kad senoviškumu). Kitaip tariant, pasidariau išvadą, jog jei filme keiksmažodžiais reiškiama agresija yra fikcinė (nesvarbu, kaip įtikinamai suvaidinta), tuomet vertimas taip pat gali būti atitinkamai fikcinis (ir lygiai taip pat įtikinantis) — be pažodinių arba kraštutinių formų (dabartinėje lietuvių kalboje jos dažniausiai naudojamos slavizmų pavidalu), kurios savo ruožtu nurodytų į bereikalingą agresiją, bl nx.

Ne, filme anaiptol nedominuoja vulgar tongue — jo ten kaip tik tiek, kad būtų jaučiami paprastos, prakaitu smirdančios realybės pipirai. Čia mano pastabos ir nutrūksta — pataupysiu įžvalgas kitiems postams apie išverstus filmus (kurių per kelis darbo metus susikaupė virš 80!). O šis postas tebūnie savotiškas vertėjo “tyzeris” tiems, kas (dėl vienokių ar kitokių priežasčių) susigundys ateiti į kino teatrus arba/ir reguliariai apsilankyti šiame bloge.

Premjera Lietuvoje: 2011-02-18

Režisierius: Davidas O.Russellas („Trys karaliai“)
Aktoriai: Markas Wahlbergas („Infiltruoti“), Christianas Bale‘as („Tamsos riteris“), Amy Adams („Abejonė“), Melissa Leo („Užšalusi upė“), Jackas McGee („Avarija“) ir kt.

Advertisements
Tagged , , ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: