Informacijos Gariūnai: refleksijos apie DELFI

Be abejo, pastebėjote, kaip portalas DELFI pradėjo naujuosius 2011 m.? Taigi. Tą vizualinį chaosą, kuris jus nuo šiol pasitiks kasdienio ritualo metu, portalas pavadino „patogesniu dizainu“ . Žinoma, tai, kas buvo iki šio pasikeitimo taip pat sunku pavadinti šiuolaikinę interneto dvasią atitinkančiu reiškiniu, bet – jei jau rinktis iš dviejų blogybių – ankstesnis dizaino variantas bent jau… kaip čia pasakius… sistemingesnis.

Tačiau kalbėti noriu ne vien apie dizainą. DELFI jau nemažai metų turi nuolatinę, gana stabilią, o tuo pačiu augančią ir Lietuvos mastais išties nemažą auditoriją. Portalas yra faktiškai didžiausias Lietuvoje – jame per mėnesį apsilanko virš milijono vartotojų. Jis visad Lietuvos internetinės žinasklaidos priemonių dešimtuke pagal įvairius statistinius parametrus. Portalas skelbiasi, jog „60 proc. DELFI auditorijos sudaro vyresni nei 24 m. Daugiausiai tai – išsilavinę, didesnes nei vidutines pajamas turintys skaitytojai.“ Cituoju iš puslapio „Kas yra DELFI“ (beje, gal vis tik reiktų patikslinti, kas tie „vyresni nei 24 m.“…?). Portalas save apibūdina kaip „interneto vartus, savo kokybe bei apimtimi pranokstančius daugelį kitų Lietuvoje veikiančių interneto vartų“. Tokia tad gražioji statistinė dalis. Dabar imkimės pragmatikos ir pabandykime įmušti keletą įvarčių.

Tekstai

Kalbant apie tekstų kokybę pirmiausia kyla klausimas, koks yra šis „išsilavinęs, didesnes nei vidutines pajamas turintis skaitytojas“, jei jis šitaip ilgai buvo priverstas toleruoti neįtikėtiną klaidų kiekį tuose, regis, neretai paskubomis išverstuose, apgraibomis surašytuose straipsniuose ir antraštėse. Ypatingo dėmesio nusipelno būtent antraštės, kadangi jų paklodė paprastai ir yra tas pagrindinis tekstas, kurį lankytojai pirmiausiai skaito. Antraštės internetinėje žiniasklaidoje yra išties unikalus žanras. DELFI TV yra toks gražus ir neskausmingas filmukas apie tai, kas yra gera ir kas – bloga antraštė . Jame VU žurnalistikos instituto dėstytojas Romas Sakadolskis porina, kad antraštė turi būti tiksli, pagrįsta veiksnio-tarinio schema ir kad ji turi nežadėti to, ko straipsnis neduoda, o DELFI vyr. redaktorės pavaduotojas Andrius Sarcevičius aptakiai dėsto apie tai, kaip sudominti skaitytoją akcentuojant intrigą.

Reikia pripažinti, kad reikalai su DELFI antraštėmis ir bendrai kalbos klaidų kiekiai sumažėjo lyginant su visai nesena praeitimi, kuomet kartais atrodydavo, kad dėl laiko ir profesinių išteklių stokos tiesiog nesugebama susidoroti su užduotimi – t.y., pateikti daugmaž profesionaliai suredaguotą turinį. Gailiuosi, kad nerinkau tokių egzempliorių į savotišką žiniasklaidos „nesąmonių muziejų“, o apsiribodavau tik trumpais, draugams skirtais komentarais. Dabar gi situacija akivaizdžiai pasikeitusi. Peržiūrinėjant dabartines antraštes užkliūti galima palyginus nedaug už ko. Tai daugiausia keistai suformuluoti sakiniai, kurie nesileidžia būti aiškiai interpretuojami, arba tai grynai sakinio dalių tvarkos problemos bei savotiška „autorinė skyryba“. Neketinu knebinėti kiekvieną archyve esantį straipsnį, niekam tai nebeįdomu, bet žvilgtelėjau tik į nesenų straipsnių antraštes, tarp kurių aptikau keletą tipiškų pavyzdžių:

Sniegas sparčiai tirpdo savivaldybių biudžetus
Kam tas „tirpdančio sniego“ vaizdinys? Tikra gamtos dėsnius paneigianti žiniasklaidos poezija.

Grožio puoselėtojams paklūsta ir didelės sodybos erdvės
Tai ar sodyba didelė, ar jos erdvės?

Iš kalėjimo JAV seserys paleistos su sąlyga, kad viena kitai dovanos savo inkstą
Absoliuti dauguma spontaniškai suvoks, jog seserys (JAV seserys?) viena kitai padovanos savo inkstus. Kodėl ne „Iš JAV kalėjimo seserys paleistos su salyga, kad viena iš jų kitai dovanos inkstą“?

Nuteistas 8-ą kartą nusikaltęs tam, kad nusipirktų maisto, Pasvalio r. gyventojas
Čia reikia skaityti penkiskart, kad suprastum. Ar jis 8 kartus nusikalto norėdamas nusipirkti maisto? Ar jis 8 kartus teistas dėl kažko kito ir tada buvo dar kartą nuteistas, nes nusikalto jau norėdamas prasimaitinti? Ir ką reiškia ta gremėzdiška sakinio struktūra? Gal geriau „Teisiamas Pasvalio r. gyventojas, kuris aštuoniskart prasikalto norėdamas nusipirkti maisto“. Vis tiek gremėzdas. Kam sukišti tiek informacijos į vieną sakinį?

Per susišaudymą priekabų parke JAV žuvo policijos pareigūnė
Toji nelemta abreviatūra „JAV“ kažkodėl vis atsiduria keistose sakinio vietose. Dabar gaunasi, kad įvykus susišaudymui kažkokioje šalyje esančiame priekabų parke, stebuklingu būdu žuvo policijos pareigūnė, kuri tuo metu buvo JAV.

B. Obama: džiaugiasi nedarbo mažėjimo tendencija
Kam šitas dvitaškis? Juk jis suponuoja Obamą sakant, kad kažkas džiaugiasi nedarbo mažėjimo tendencija – tai kur veiksnys? Jei jau dvitaškis, tai gal geriau „B.Obama: nedarbo mažėjimo tendencija džiugina“. Bet pagal minties logiką jo čia iš viso nereikia.

Sulaikytas opozicionierius, atnešęs mandarinų B.Nemcovui į tardymo izoliatorių
Čia lyg ir nieko tokio, bet pabirutis, kurį spontaniškai norisi sulietuvinti perkeliant sakinio dalis: „Sulaikytas opozicionierius, B.Nemcovui į tardymo izoliatorių atnešęs mandarinų“. Tokių variantų būna nemažai.

Už perkrovimo slypi konstatavimas, jog Rusija – didelis ligotas kūnas Europos rytuose?
Paklauskime paprasto lietuvio, kuris nelabai seka užsienio politikos žargono, kas yra perkrovimas. Jei jau naudoti šį žodį (kuris yra tiesioginis angliško reload vertimas), tai gal geriau rašyti „santykių perkrovimo“.

Ištiestų rankų – vis daugiau
Štai čia toji keista „autorinė skyryba“.

Alytus dar neišsivaikščiojo: ir tuokiasi, ir skiriasi
Tikrai sunku suprasti, kas čia turima omenyje. Kiti miestai jau turbūt „išsivaikščiojo“?

Lietuviai vedybų sutartimis pasirenka kaimynystę
Šitą variantą taip pat sunku komentuoti nenuklystant į spekuliacijas.

Nors liapsusų DELFI antraštėse smarkiai sumažėjo, bet jų egzistavimas veikia kaip bukas galvos maudulys, dėl kurio niekaip neišeina pasitikėti pačiais „internetiniais vartais“. Nedėmesys kalbai (vizualinei taip pat) neleidžia portalui tapti kažkuo daugiau, nei į intelektualiai nepretenzingą auditoriją orientuotu „pramogų“ kratiniu. Bet šis portalas yra peraugęs savo pramoginę rolę. Pats faktas, jog jis daugybei žmonių yra kasdienio žinių rinkimo ritualo dalis (ak, kokie kantrūs tie išsilavinę lietuviai, vis tiek skaito, nors ir vartydami akis), įpareigoja mąstyti apie atsakomybę ir paties žinių pateikimo poveikio mastą. Juk dažniausiai „išsilavinęs, didesnes nei vidutines pajamas gaunantis žmogus“ skaito ne vien lietuviškai ir suvokia tą nemažą kokybinį skirtumą tarp Lietuvos ir užsienio informacinių portalų. Šis skirtumas yra kompleksinis ir apima ne vieną sritį – tai ir turinio kokybė bei temų spektro plotis, analizių gylis, dizainas, tipografija, komentarų politika, „naudojamumas“ (usability), „brendingas“ ir kt. Tačiau iš esmės viską lemia pats požiūris į tai, kas kuriama kaip kitam žmogui skirta produkcija. Ir jei tas žmogus iš tikrųjų yra „išsilavinęs“, tuomet jis turi galimybes tokią produkciją atitinkamai vertinti bei formuoti kriterijus. Parašysiu dar kartą: kriterijų formavimas yra skaitytojų teisė. Jei, kaip teigia DELFI, 60% jų auditorijos turi išsilavinimą, tuomet turi egzistuoti ir kažkokie išsilavinimą atitinkantys kriterijai, tad reikia juos reikšti ir tai daryti nuolat.

Kitas teksto problemų aspektas – tai tikslumas perteikiant pačią žinią po antrašte, ypač kai šaltinis yra užsienio žiniasklaida ir kai tekstas reikalauja vertimo. Radau vieną neseną straipsnį, kuris gerai iliustruoja tipišką neapdairų elgesį su šaltinių informacija. Čia jau truputį pakapstykime:

Popiežius: Dievas atsakingas už Didįjį sprogimą

Straipsnio tema, be abejo, kebli, bet čia kalbu tik apie principinį vertimo, autorinio formulavimo ir citavimo santykio klausimą. Kaip suprantu, ne man vienam pavadinimas tuojau pat sukuria keistą vaizdinį, kuriame Dievas nuspaudžia mygtuką ir viskas išlaksto į erdvėlaikio pakraščius. Perskaitę straipsnį (tiksliau, vertimą iš angliško originalo), mes lyg ir suvokiame, kad Popiežius galbūt norėjo pasakyti, jog Dieviškoji esybė leido atsirasti Visatai, kuri šiuolaikinio mokslo pagalba sėkmingai nusakoma tokiomis teorijomis, kaip Didžiojo sprogimo teorija. Arba gal kad Dievas buvo iki Didžiojo sprogimo ir Didžiojo sprogimo teorija atspindi dieviškąją intenciją. Bet čia taip pat komplikuota, o ir ne į tai dabar imuosi gilintis. Originale naudojamas išsireiškimas “God’s mind was behind complex scientific theories such as the Big Bang”. Išsireiškimas “someone’s mind is behind smth.” iš tiesų verčiamas kaip „kažkas yra kažko sumanytojas“,„kažko kūrėjas“. Tokiu atveju išvertę ir gauname išties keistą mintį: „Dievas sukūrė tokias sudėtingas mokslines teorijas, kaip Didysis sprogimas“. DELFI nesiėmė naudoti tokios formuluotės ir straipsnio santraukoje apsiribojo kiek mokykliškai skambančiu pažodiniu „Dievo protas buvo atsakingas“. Tad kyla įtarimas, jog problema dėl tokio keisto vaizdinio yra ne vertime, o pačioje iš originalo paimtoje formuluotėje. Taigi, originale, kurį parašė Reuters korespondentas Vatikane Phillipas Puella, ši mintis apie „Dievo protą“ (sakyti „Dieviškąjį protą“ būtų galbūt korektiškiau ir… ne taip suasmeninta?) yra ne paties Popiežiaus žodžių citata, o žurnalisto Puellos formuluotė, kuri naudota kaip straipsnio santrauka. Tuo tarpu straipsnyje minimi Popiežiaus žodžiai skamba taip: “Contemplating it (the universe) we are invited to read something profound into it: the wisdom of the creator, the inexhaustible creativity of God” („kontempliuodami apie ją (Visatą), mes kviečiami įžvelgti joje kai ką gilaus – t.y., Kūrėjo išmintį, nenuilstantį Dievo kūrybingumą“). Frazė gana aptaki bei abstrakti ir visame Reuters straipsnyje nėra užsimenama apie tai, kad Popiežius ištarė žodžius apie Didžiojo sprogimo teoriją kuriantį Dievą, ką jau kalbėti apie citatas. Kitaip tariant, DELFI, sekdama savo liūdnai garsėjančia tradicija, nepasivargino atskirti originalo nuo interpretacijos ir laikytis elementaraus tikslumo. Taip ir įvyksta nuolatiniai nesusipratimai, kuomet, pvz., pati Reuters agentūra paskelbia išmoningą, pačių suformuluotą straipsnio santrauką, kurią DELFI atitinkamai traktuoja kaip originalą savo „straipsniui“ ir pagal ją formuluoja pavadinimą, kuris, savo ruožtu, nuskamba absurdiškai.

Jau kone dešimtmetį vyksta tokių netikslumų, dviprasmybių, klaidų kumuliacija skaitytojų sąmonėje, o šis vaizdinių bagažas yra pajėgus tą sąmonę atitinkamai formuoti. Ilgainiui vartotojas nustoja tikėtis, jog įmanomi ir kiti informacijos kontekstai, kad įmanomi kiti teksto suvokimo ir skaitymo greičiai, galų gale – kad įmanomas tokių kontekstų sugyvenimas. DELFI komentarų fenomenas yra puikus pavyzdys: daugelis patį terminą „DELFI komentarai“ jau tapatina su nuolat neigiamu, provincialiu, nelanksčiu ir vulgariu emocijų kanalizavimu.

Akivaizdu, kad vartotojas, įpratęs matyti atsainiai pateikiamą turinį elgsis su juo taip pat atsainiai. Atsainumas yra neįsitraukimas į tai, kas yra daroma. Galima bandyti išsisukti tariant, jog, pvz., DELFI orientuojasi į pramogą, bet ar pramoga yra neįsitraukimas į tai, kas yra daroma? Vargu, ar tokia turėtų būti „interneto vartų, savo kokybe bei apimtimi pranokstančių daugelį kitų Lietuvoje veikiančių interneto vartų“, kasdienybė. Būtent dėl šios pretenzijos būti „-iausiais“ bei dėl galybės žmonių, kurie praryja visą šią informaciją pernelyg nereflektuodami (nes negali skirti tam laiko), ir norisi ištarti: liaukitės klaidinti save ir kitus – esate jau per dideli, kad taip nevertintumėte savo auditorijos.

Taip, DELFI nuolat yra nesibaigiančių komentarų objektas tiek pačiame portale, tiek visur kitur ir dažnai aptarinėjama būtent vulgarioji, neigiama reikalų pusė. Kyla klausimas, kodėl tuomet lankytis dar kartą, jei viskas taip blogai? Gal todėl, kad DELFI tampa gana geru populiariosios sąmonės atspindžiu ir suteikia bent kažkokį koncentruoto buvimo kartu pojūtį (kad ir koks… apkartintas jis bebūtų)? Ar todėl, kad nuolat reikia žvilgtelėti į termometrą-barometrą-valiutų skaičiuoklę? Arba todėl, kad vis norisi vujaristiškai baisėtis „lietuvišku mentalitetu“? Taigi, vienaip, ar kitaip, bet žmonės lankosi. Jei lankosi, vadinasi tikisi. Vis tikisi išvysti kažką, ką toks populiarus ir didelis portalas jau galėtų būti pajėgus duoti, bet vis dar neduoda.

Dizainas

Na, bent jau pabandė tai daryti. Tačiau toks „naujas, patogesnis dizainas“, kurį išvydome naujaisiais 2011-aisiais metais, nėra sprendimas, netgi priešingai – jis privertė atsilošti kėdėje ir suraukti antakius. Akivaizdu, kad vadovybė suvokia būtinybę kažką keisti, kitaip nebūtume tokių permainų liudininkai (šiuo atveju gali tikti ir žodis „nukentėjusieji“). Tačiau tas „kažkas“ vis nesiduoda apčiuopiamas, ar ne?

Žvilgtelėkime į naująjį dizainą ir informacijos išdėstymą. Buvau pasirengęs gerai pasigilinti į visus puslapio elementus, bet ilgainiui tiesiog supratau, jog tuo užsiimti (bent jau kol kas) beprasmiška, kadangi nėra jokios aiškios krypties, į kurią šis eklektiškas, į Didįjį DELFI sprogimą panašus kratinys orientuojasi. Vienintėlė viršutinė juosta su (senove dvelkiančiu) logotipu nurodo į dizaino pastangas ir lyg apeliuoja į erdvės ekonomiją – jame išdėstyti elementai neskerdžia akies taip, kaip žemiau prasidedantis žudantis kaleidoskopas. Tinklalapio dizainas, visų pirma, yra tam tikra logika, kuri padeda mūsų dėmesiui keliauti per jo elementus. Sekant DELFI „grafinio sprogimo“ logika, mūsų dėmesys yra blaškomas kaip per audrą.

Vienas iš didžiausių klaustukų yra iliustracijos. Negalima nepastebėti, jog lyginant su praeitais metais pagerėjo nuotraukų kokybė – taip, savas fotografas su gera apraratūra yra visiška būtinybė. O dar geriau, jei tų fotografų yra daugiau. Tačiau mus vis dar pasitinka didžiuliai blokai su vis dar naudojamais kadrais iš fotoarchyvų, kurie skirti kompensuoti savos iliustracinės medžiagos trūkumą. Tas DELFI ilgus metus praktikuotas asociatyvinis iliustracijos prikergimas įvairiausiems straipsniams tapo išties liūdnai legendinis.

Taip pat negaliu neužsiminti apie žymiąsias R.Daukanto karikatūras, kurioms dažnai sunku surasti tinkamą epitetą, jei nori išvengti nekorektiškos leksikos. Juk protai ir bėga iš Lietuvos būtent dėl tokių lėkštų vaizdinių diktato ir dėl alternatyvų tokiems vaizdiniams nebuvimo. Taip, R.Daukanto iliustracijos jau identifikuojamos su DELFI aktualijomis. Taip, autorius labai produktyvus ir turi savo braižą, bet ar „išsilavinęs, didesnes nei vidutines pajamas gaunantis žmogus“ tenkinasi tokiomis šeštokų vadovėliams tinkamomis, visiškai nieko nereflektuojant kepamomis iliustracijomis? Juk tai informacijos Gariūnai, kuriais minta visa Lietuva. Pasakysiu kitais žodžiais: šiuo metu Lietuva neturi jokios informacinės alternatyvos, savo masteliu prilygstančios DELFI.

Neketinu dėti į šuns dienas geltonosios spaudos – jos taip pat reikia ir būtų absurdas purkštauti dėl jos egzistavimo. Akcentuoti noriu tai, kad Lietuvoje be jos faktiškai nieko, kas ją atsvertų auditorijos dydžiu, nėra. Tačiau čia vis tik yra šansas pačiam DELFI, jei tik iš tikrųjų norima plėstis ir žengti į priekį kokybės prasme. Portalas gali eiti dviem keliais: investuoti į kalbos redaktorius, korespondentus, talentingus dizainerius, apžvalgininkus (kurie vis dar strimgalviais lekia iš Lietuvos) ir taip rimtai kilstelėti ant aukščiausios lankomumo bangos Lietuvoje esantį leidinį, arba užimti stabilią bulvarinio skaitalo poziciją toliau taupant pinigus ir laiką kokybės sąskaita bei paliekant viską komercinei savieigai. Pastaruoju atveju mums toliau beliktų laukti, kada atsiras kitas darinys, užimsiantis vis dar tuščią kokybiško žinių portalo vietą. DELFI turi vardą, patirtį, nuolatinius lankytojus, sukasi internetinės reklamos smagračiai, nuolat vyksta sistemingas informacijos atrinkimas ir redakcija – juk tai viskas, ko reikia kokybiškam šuoliui, kuriame – tikrai! – vien dizainas gali padaryti stebuklus. Tam reikėtų iš esmės kelių jaunų, talentingų ir kūrybingų dizainerių, iš tikrųjų nutuokiančių apie tipografiją, informacinį maketavimą, „brendingą“, dizaino tendencijas internbete – ir visi amo netektų pamatę, kaip kietai gali atrodyti visa ta informacija, kuri jau yra DELFI portale. Kitas žingsnis, be abejo, turėtų būti paties teksto suvaldymas, kas įmanoma pasigavus vieną-kitą jau lagaminus susikrovusį jauną kalbos specialistą, kuriam rūpi tai, kaip skaitytojas iš tikųjų suvokia tekstą, su kuriuo jis dirba. Jei įvyktų bent dalinis kokybinis šuolis, DELFI neprarastų ir tų „paprastų“ žmonių, kuriems galbūt patinka Daukanto piešinukai ir iš fotoarchyvų traukiamų „maždaug“ temas atitinkančių nuotraukų naudojimas neturint straipsnį iliustruojančių fotografijų. Priešingai – atsirastų dar didesnė auditorija, kuri pagaliau pajustų, jog pagaliau apeliuojama ir į jų išsilavinimą.

Tuo tarpu tai, kas buvo įvardinta kaip „naujas, patogesnis dizainas“ nėra joks kokybinis šuolis, o tik neišsipildžiusi atsinaujinimo pretenzija. Žinoma, gal anksti kalbėti ir viskas keisis, gal yra kažkokių užmačių, bet jų tikrai negalima aptikti žvelgiant į siaubingai padriką, varginantį, visiškai beveidį maketą. Toks maketas tinka nebent palyginti nedideliam blogui, neturinčiam tiek daug informacijos ir nereikalaujančiam aiškios informacijos hierarchijos. DELFI, tuo tarpu, yra pertekusi nuolat atnaujinama informacija, kuri, nepaisant vis aktualesnių pasisakymų ir straipsnių, vis dar pateikiama kažkokiame mokyklinio, pigaus dizaino kontekste ir vis dar yra visiškai nesuvaldyta.

Beje, pabaigai apie dizainą norisi pasakyti ir gerą dalyką: pramogos (ta prasme, pramoginės rubrikos) vis dar yra puslapio apačioje.

Iš tikro, pagrindinis stimulas kalbėti apie DELFI (o tuo pačiu netiesiogiai ir apie daugelį kitų su žinijos vadyba susijusių iniciatyvų) yra ne tai, kuo jis blogas, o tai, kuo jis jau dabar gali tapti – tam tereikia tik rimtai imtis dartbo, kuriam jau dabar pajėgūs daugybė jaunų, kūrybingų žmonių Lietuvoje. Tam nereikia milijonų. Daugelis nustebtų sužinoję, už kokias sumas Lietuvoje yra kuriama intelektualinė produkcija – verčiamos bei leidžiamos knygos ir straipsniai, daromi maketai ir generuojamos kūrybinės idėjos. Klausimas, kiek dar laiko reiks, kad kantrybės netekę išvyktų paskutiniai kūrybingiausi.

Advertisements
Tagged ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: