Shooting Shooting

© AFP/Scanpix

 

Žiūrėdamas pro ginklo taikiklį turi būti visiškai tikras tuo, ką matai. Tuo tarpu fotografijoje nustebimas išvydus tai, kas nepastebėta fotografavimo metu, gali sukurti jos vertę. Neretai netgi tikimės, kad pažvelgę į savo pačių darytą nuotrauką padarysime netikėtą atradimą — nustebsime dėl netikėtos mūsų pačių figūrų kombinacijos, arba dėl antrame plane vykstančio veiksmo.

Žvelgiant į šią filipiniečių politiko prieš pat mirtį darytą fotografiją galima įsivaizduoti, kaip žudikas nuspaudė gaiduką iš karto po blykstės mirktelėjimo — negaišdamas ir, ko gero, gailėdamasis, kad uždelsė lemtingą sekundės dalį. Galima įsivaizduoti ir nuotraukos autorių, kuris miršta taip ir nesuvokęs, kas įvyko. Miršta nesuvokęs, kokį kraupiai įtikinamą konceptualų kūrinį sukūrė — ko gero, vienintelį (ir geriausią) savo gyvenime. Tik štai nustebti ir kraupti nuo už nugarų šmėstelėjusios mirties lemta jau kitiems.

Būna, kad išvydus gerą darbą norisi būti sukūrus jį pačiam. Tačiau čia tokio darbo sąlyga — atsakomasis šūvis, kaip dvikovoje. Fotografija pasiekia savo ribą ten, kur prasideda mirtis. Kas ryžtųsi sąmoningai peržengti šią ribą, kai šis peržengimas jau seniai deleguotas simuliacijai? Galų gale, ir ši nuotrauka mums gali priminti simuliaciją lygiai taip pat, kaip pajūryje regimas saulėlydis gali priminti masiškai nuotraukose produkuojamą kičą.

Kaip bebūtų, tokių vizualių artefaktų pasaulyje gali būti ir daugiau. Tikrai rastume daugiau žmonių, sugebėjusių nuspausti užrakto mygtuką nežinant, kad fotografuoja savo mirtį likus akimirkai iki jos atėjimo. Galima netgi tikėtis egzistuojant savotišką (be abejo, gyvųjų propaguojamą) žanrą, kuriame galimas tik vienas dublis ir vienas šūvis. Žanrą, kuriame tikrumas turi didžiausią kainą. Pavyzdžiui, tiek pat gali būti įkainotas ir fetišizuotas paskutinis prieš nukrentant lėktuvui mobiliojo telefono kamera padarytas kadras, atkurtas iš per stebuklą išlikusios atminties kortelės.

Įprastu fotoaparato judesiu metęs proginį, tačiau tuo pačiu ir banalų žvilgsnį (nuotrauka daryta Naujųjų 2011 metų naktį) ir spėjęs juo `nušauti` savo žudiką (shoot a shooter), nuotraukos autorius prieš savo valią tapo tokio hipotetinio žanro tęsėju. Artist post mortem de facto.

Nuoroda į šaltinį

Advertisements
Tagged ,

4 thoughts on “Shooting Shooting

  1. mantozauras says:

    O štai ir televizinių reklamų įtakos produktas:

    Lietuvis 2011.01.04 20:51 IP: 15.203.169.106

    Jus svenciate naujus metus su savo seima. Staiga jus uzpuola zudikas su pistoletu. Ka darote? Aisku, kad issitraukiate savo ismanuji telefona, nufotografuojate zudika ir pasidalinate jo nuotrauka su savo draugais populiariame tinklalapyje. Juk jums labai idomu, ka galvoja jusu draugai apie foto kokybe!

  2. primena tas idiotiškas reklamas, kuriose seksiukas bičas patenka į keblią padėtį ir vietoje to, kad gelbėtų savo užpakalį, išsitraukia telefoną ir ima browsinti. “Lietuvio” mąstymas toks pat – plokščias ir į nieką nenukreiptas. nepasigilinti dabar tiesiog yra cool..

  3. mantozauras says:

    Jei rimtai, kai pagalvojau kiek kartų esu skaitęs milijonus straipsnių kuomet fotoaparatas tapatintas su ginklu, fotografas su medžiotoju ir t.t. ir pan…kad galų gale šios nuotraukos, šio “susišaudymo” paviešinimas ypatingai nesukrėtė, nepaveikė. Neabejotinai turėjo būti tokių nuotraukų, o ką anksčiau nebuvo?Buvo, manau. Taip ir įsivaizduoju ateityje dviejų žmonių “rusiškos rulėtės” versiją. Viena kulka, vienas šūvis, o priešininkas su fotoaparatu..tave nušauna arba ne, kitas arba užfiksuojamas kaip žudikas, arba fotografas nespėja to padaryti…

  4. visiškai sutinku, šitas begalę kartų jau matytas vaizdinys “fotografuoti-šauti” verčia ne tik nebesureaguoti į dar vieną (kad ir autentišką) vaizdą, bet sukelia abejonę pačiu tikrumu. pvz, man pirmiausiai šita nuotrauka priminė vieną parodoje matytą šiuol fotografijos darbą ir tuo momentu pagalvojau, kad esame kultūriškai nuskausminti nuo mirties fotografijoje – apie tai iš esmės ir noriu pasakyti. į mirtį fotografijoje žiūrim panašiai, kaip į saulėlydį Palangoj – jis mums primena tas baisias kičines nuotraukas ir paveikslus (o ne atvirkščiai – nuotraukos ir paveikslai primena apie tikrą saulėlydį). tam, kad mirtis kažkaip aptiktų tave autentiškoje situacijoje padarytoje nuotraukoje, reikia įdėti papildomų (ir vis didesnių) tarpdisciplininių pastangų – pvz, aprūpinti vaizdą tekstu (arba kitu kontekstu).

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: