Mikrokontaktai ir citrininiai šypsniai

Vaikštinėju parduotuvėj tarp stelažų, nardau kaip visada — ne pasivaikščiojimo, bet ir ne kreiseriniu greičiu. Prekybos centruose nuolat pagaunu save galvojantį apie tai, kad štai visi šie aplink zujantys žmonės yra medžiaga tokioms mano, tavo ir visų kitų realybėms, kaip “valstybė”, “miestas”, “lietuviai”, “kaimynai” ir panašiai. Ko gero, galvoju apie tokias realybes prekybos centruose todėl, kad būtent juose jų lyg ir neaptinku, lyg tose masiškai autonominių apsipirkinėjimų zonose manęs nepasiektų kažkokie viešoms erdvėms tikėtini identifikaciniai signalai. Vietoje to matau kažką kita, ką sunku įvardinti. Tiek socialiai, tiek psichologiškai prekybos centro erdvėse vyksta įdomūs dalykai ir jie tokie įdomūs būtent dėl to, kad juose neišvengiamai dalyvauji pats. Niekada nevengiu stebėti žmones, o ypač prekybos centruose — juk jie, tiesą sakant, fizine prasme yra bendras vardiklis šitiekai žmonių, kad be jokios konkurencijos lenkia bet kokias kitas interjero erdves. Ir, patikėkit, kartais tokie praregėjimai nutinka ir prekybos centruose. Fizinis artumas. Bendras tikslas. Bendri maršrutai tarp stelažų. Štai, vaikinukas nepatenkintas suraukia nosį, nes lėtapėdė bobulytė užtveria jam kelią ir neleidžia pražingsniuoti nuo žuvies iki pieno skyriaus. Žavinga. Begalės hermetiškų reakcijų. Mikrokontaktų.

Bet štai vienas mikrokontaktas nutinka ir man… Matau, kad priešais mane praėjime tarp stelažų atsiranda žmogus, kurio nebuvau matęs tikrai ilgai. Reikėtų pridurti, kad jo niekad ir nebuvau pasigedęs. Net neprisimindavau. Mano biografijoje jis užima “žmogaus, kurio niekad nepasigendi” vietą — nei jo vardas, nei veikla, nei specifinės gyvenimo detalės man niekad nebuvo žinomos. Dramaturgiškai tariant, jis kažkada atlikinėjo asistuojančią rolę mano autobiografinio vaidinimo masuotėse. Prieš daug metų. Tai buvo ir tebėra visiškai nesvarbu. Ką gi, staiga jis prieš mane ir mes vienas kitą atpažįstam. Artėjame vienas prie kito, tuojau prasilenksim. Aš pakeliu antakius ir sveikinuosi su juo. Jis taip pat. Jo burna kiek dvejodama trumpam prasiveria. Jis akivaizdžiai supranta, kad toje burnoje nėra nė vieno būtent man paruošto žodžio (nors dėl saviškės nesu tikras). Taigi, viskas baigta — mandagi atpažinimo akimirka įvyko. Tai momentas, kuris savo tobulu iškalbingumu (t.y., būtent kalbėjimo nebuvimu) pažįstamas visiems. Labas ir viso gero. Tačiau ši akimirka kažkodėl vis tik ėmė ir prasitęsė iki išsamesnės (nors ir fatinės) komunikacijos lygmens. Tai kiek nejauki akimirka, kai kažkodėl suvoki, kad štai tam žmogui, kurio nematei bent 8 metus ir per tą laiką tikrai nepasigedai, “reikia” kažką pasakyti. Aš neabejoju, kad šis nepatogus pojūtis buvo abipusis. Jis stabtelėjo. Aš taip pat. Mūsų kūnai buvo pasisukę vienas į kitą šonu, kaip senovės Egipto freskose, pasiruošę tęsti savo judėjimo trajektorijas. Tik mūsų galvos žiūrėjo beveik tiesiai viena į kitą. Koks jo vardas? Ką aš jam pasakysiu?

–Nebematau tavęs mieste, — tariu ir sunkiai sulaikau šypseną dėl keistos savo minčių eigasties.
–Tai žinai, — kreivai šypteli, — šeima, vaikai.
Pastebiu, kad išoriškai jis visiškai nepasikeitęs. “Ar ir aš taip nesikeičiu?” — pagalvoju.
–Ką gi, iki. Gal pasimatysim, — kažkodėl pratariu.

Kur pasimatysim? Ar man to reikia? Ar jam to reikia? Ar mes buvom mandagūs? Gal nesąmoningai norėjom susipažinti, nes staiga pamatėm, kad abu jau nebe tie “nepažįstami”, kurių pilna vakarėliuose, kai tau nedaug metų, o jau kažkuo patys sau įdomesni “asmenys”? Prekybos centras, bet kokiu atveju, tokiam kontaktui suteikia tikrai specifinį prieskonį, kuris, ko gero yra rūgštokas, nes tęsdamas savo apsipirkimo maršrutą pastebiu, kad šypsausi ką tik citriną suvalgiusio žmogaus šypsena. Bet vis tik mėgaujuosi tuo, kad man patinka lįsti į detales ir jau matau, kaip grįžęs namo kažką iš to išspausiu. Kažką daugiau, nei citrininį šypsnį.

Advertisements
Tagged

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: