Diskusija VDA: Istorija nevengia savo pačios remiksų

adomas-nori-buti-zmogumiKino seminarų ir kritikos platforma (žinoma, tai tik laikinas techninis pavadinimas) tęsia savo veiklą. Šį kartą mūsų akiratyje – “Adomas nori būti žmogumi” (1959 m., rež. V.Žalakevičius).

„Riaušės“ (demonstracija), migracija, didelio mastelio aferizmai, subliuškęs finansinės piramidės burbulas, auganti mažiausias pajamas turinčių socialinių sluoksnių neviltis, nežinia dėl ateities – šie filmo raktiniai žodžiai skamba lyg būtų pasiskolinti iš rytdienos laikraščio. Filmas sukurtas 1959 m., 19 metų po Lietuvos nepriklausomybės praradimo, tačiau filmo veiksmas vyksta 1936 m., praėjus 18 metų po Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo. Maždaug tiek pat metų mus skiria ir nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

1936 m. darbininkas A. Kranauskas užmušė lentpjūvės šeimininką ir nusišovė. Jo laidotuvės, vykusios 1936 m. birželio 17 d., tapo tūkstantine demonstracija. Policijos pastangos užtverti demonstrantams kelią į miesto centrą privedė prie kruvino susidūrimo. Tai tik viena iš filmo siužeto linijų, tačiau būtent ši linija ir su ja susiję fenomenai (vidinėje filmo viešoje erdvėje jaučiamas spaudimas, trintis, provincijos klaustrofobija, herojų noras ištrūkti į kitokią tikrovę – emigruoti), suteikia likusiems filmo siužetams realumo jausmo.

Būtent realumo jausmo visada labiausiai trūko (ir trūksta) lietuviškam kinui. „Adomas nori būti žmogumi“ yra pirmasis pilnavertis Lietuvos kino studijos kūrinys, tačiau jis gali būti laikomas ir pirmuoju lietuviško kinematografiškumo pavyzdžiu, o tai labai retas ir šiandien kuriamų lietuviškų filmų bruožas. Šis filmas yra kinas, nes jis jau nėra filmuota literatūra, bet sąmoningai naudojamų kinematografinių priemonių sintezė.

Saulius Macaitis apie šį filmą teigė, kad jei ne Geležinė uždanga, jis būtų galėjęs pasivaržyti su kitais tais metais pasaulyje sukurtais žymiais filmais: „400 smūgių“, „Hiroshima Mon Amour“, „North By Northwest“. Panašu, kad mūsų dienų sociopolitinės aktualijos šiam filmui suteikia antrą šansą debiutuoti. Kita vertus, šiandieną visada lengviau suvokti su laiko distancijos pagalba.

NUORODOS:

1959 m., Lietuvos kino studija, 87 min., nespalvotas.

Režisierius – Vytautas Žalakevičius.

Pagal Vytauto Sirijos Giros apysaką „Buenos Aires“.

Scenarijaus autoriai – Vytautas Sirijos Gira, Vytautas Žalakevičius.

Operatorius – Algimantas Mockus.

http://www.lfc.lt/lt/Page=AMovieList&GenreID=454&ID=3696&Y=&C=A&

Mitingas prie Seimo, 2009 m. sausio 16 d.

http://www.youtube.com/watch?v=T6PaAC7KAfY&feature=related

Jean Vigo “L’Atalante”

Saulius Macaitis: “Adomas nori būti žmogumi”

Advertisements
Tagged , , ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: