Ariella Azoulay: Pilietinė fotografijos pareiga

Ariella Azoulay, “The Civil Contract of Photography,” trans. Rela Mazali and Ravik Danieli, Zone Books/MIT, 2008.

Izraelietė meno kritikė ir kuratorė Ariella Azoulay savo naujausioje knygoje “The Civil Contract of Photography” imasi įdomių teorinių žingsnių oponuodama kai kurioms svarbioms ir, atrodo, savaime suprantamoms, į vakarietišką pasąmonę įaugusioms sampratoms apie fotografiją. Esminis autorės konceptualus judesys yra fotografijos kaip kažko, kas priklauso išskirtinai žiūrinčiąjam, neigimas. Kritikė akcentuoja, kad daugybė fotografijos kritikų klysta tvirtindami, jog pakanka tik paties įvykio (nelaimės, tragedijos, kančios ir t.t.) rodymo, kad pati “pareiga fotografuoti yra aukščiau visko.” Tačiau kur šioje sampratoje dingsta fotografuojamasis ir kam priklauso nufotografuotas atvaizdas, portretas? Autorė apibendrina: “Daugeliu atvejų fotografuojamasis yra ne daugiau, nei vaiduoklis, kurio vardu yra fotografuojama, vardan kurio į nuotraukas žiūrima ir kurio labui nuotraukos yra platinamos.”

XX a. pabaigos fotografijos kritika, Azoulay teigimu, tiesiog nusigręžė nuo to, kas yra fotografuojama, nuo to, kas yra rodoma – būtent šiuo trūkstamu aspektu ir turėtų būti kvestionuojama fotografijos pilietiškumo, jos socialumo problema. Atrodo, jog Susan Sontag (o konkrečiai – jos paskutinioji knyga “Regarding the Pain of Others,” 2003) pagaliau rado savo oponentą.

Knygoje pateikiama įvairių istorinių pavyzdžių. Štai, keletas: tapytojas Louise’as-Auguste’as Bissonas prieš imdamasis tapyti Napoleono III portretą užsakė padaryti imperatoriaus dagerotipą, kurį vėliau išplatino komerciniam naudojimui, tačiau niekas – nei pats imperatorius – tada net nesusimąstė apie galimybę pareikšti teises į savo atvaizdą; Dorothea Lange 1936 m. taip pat nepareiškė teisių į savo “Motiną-migrantę” – tik šeštojo dešimtmečio viduryje portretuotoji ėmė priekaištauti dėl to, kad tapo “žmonių kančios simboliu…” Azoulay anaiptol netvirtina, jog reikia masiškai grąžinti teises į ikoninėmis tapusias nuotraukas  tiems, kas jose nufotografuoti. Greičiau tokia kontraversija autorei nurodo į kitą užslėptą galimybę: ar tokių nuotraukų paplitimas nereiškia, kad slapta arba jėga fotografuojami gyventojai (piliečiai) paprasčiausiai yra ne(pri)pažįstami?

Advertisements
Tagged , , , ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: