Enter 6: Medijos Šiauliuose ir Šiauliai medijose

Jei šio retrospektyvaus komentaro vėlavimą pateisinti “kažko įdomaus” sukeltais apmąstymais, tuomet tai visai nebloga šito posto pradžia. Jei rimčiau, tai Šiauliuose vykęs kasmetinis medijų meno festivalis „Enter 6“ (2008 m. balandžio 17-19 d.) paliko nemažai pamąstyti ir prisiminti vertų įspūdžių. Sunku jį palyginti anksčiau vykusių “Enter” festivalių kontekste dėl paprastos priežasties – juose nebuvau, midaus negėriau (žinoma, išskyrus keletą sporadiškų apsilankymų). Nors ir teko girdėti nemažai vertinimų, palyginimų ir kritikos iš šalies, tačiau nedrįsčiau prisiimti atsakomybės už man nepriklausančius atsiliepimus. Geriausiai apie festivalio “raidą”, apie jo mutacijas ir rezultatus galėtų papasakoti jo rengėjai su Virgiu Kinčinaičiu priešakyje. Savo ruožtu turiu jiems padėkoti už galimybę sudalyvauti ir įkišti nosį į veiksmo virtuvę šiųmetiniame festivalyje. Bet apie viską iš eilės. Paminėsiu keletą, mano nuomone, svarbesnių festivalio momentų.

Balandžio 17 d., ketvirtadienis, 17 val – “ENTER MENAS I” Šiaulių Dailės Galerijoje.
Parodos „foto/karto/istorio/grafijos“ atidarymas ir knygos pristatymas (kur. V. Michelkevičius, A. Narušytė ir L. Michelkevičė) ir R. Narkaus instaliacija „Balandžio 17 H5N1“.

V. Michelkevičiaus ir “komandos” paroda „foto/karto/istorio/grafijos“, aplankiusi Kauną ir Berlyną (sic!) atkeliavo ir į Šiaulius. Išsamiau su ja susipažinti galima 3XPOZICIJA.LT portale – čia rasite ir fotoreportažą iš festivalio. Pirmą kartą projektas pristatytas 2007 m. gruodžio 13 d. „Prospekto“ galerijoje, Vilniuje. Jau nuo pat pirmųjų pristatymo dienų projektas sukėlė nemažai diskusijų, susilaukė kontraversiškų vertinimų ir iškėlė iš esmės naujų klausimų apie pačią Lietuvos fotografiją kaip istorinį ir kultūrinį reiškinį.

R. Narkaus instaliacija „Balandžio 17 H5N1“ – tai Šiaulių Dailės Galerijos rūsyje esančiame kambarėlyje įrengtas “švediškas video-stalas”. Lankytojas patenka lyg į slaptą, privačią erdvę, kurioje ant stalų išdėlioti televizoriai transliuoja savarankiškus vaizdinius ir garsinius naratyvus. Įspūdį, kad instaliacijos autorius žino apie truputį nustebusius lankytojus, patvirtina tik prie televizorių pritvirtinti rašteliai “Garsą galima reguliuoti”. Visa kita – pritemdyta erdvė, apie paukščių gripą informuojantys lapeliai ant sienų , video montažinės aplinką atkartojanti atmosfera – sukelia keistą nuojautą, jog čia vyksta kažkokie neaiškūs dalykai (kuriuos išsiaiškinti ir buvo galima pačiam susidėliojant iš televizorių sklindančių pasakojimų kompoziciją).

Balandžio 17 d., ketvirtadienis, 18 val. – “ENTER MENAS II” „Elnio“ fabrike (Vilniaus g. 72).
Projektas „Piešimo kambarys“ (kur. V. Budrevičiūtė). Dalyviai: Ugnius Ratnikas, Geistė Kinčinaitytė, Vaida Budrevičiūtė, Pierre Mozain, Nicolas Zimny, Deimantė Kondrotaitė, Žaneta Jasaitytė, Karolis Laurinavičius, Alvydas Liūtaitis, Aušra Vaišvilaitė, Tomas Beržinis.

Šiauliai turi išties potencialią industrinę erdvę:


Balandžio 18 d., penktadienis, 11 val. – “ENTER TEORIJA” Šiaulių Dailės Galerijoje.
Teorinė konferencija: „medijų a/socialumas“. Pranešėjai: G. Mažeikis, T. Šarūnas, R. Venckus, T. Čiučelis, S.Valiulis, Ž. Pečiulis, R. Šukaitytė, V. Michelkevičius, V. Kinčinaitis. Po konferencijos – V. Klimašausko knygos „Alfavilnius“ pristatymas.

Visų pirma, dėl vienokių, ar kitokių priežasčių konferencijoje nedalyvavo pusė dalyvių (G. Mažeikis, T. Šarūnas, R. Venckus, S.Valiulis). Vaizdus ir konferencijos pranešėjų mini-paskaitas rasite čia.

Antra (nors tai nebūtinai yra minusas), konferencijos tema buvo išties plati. Ji garantavo, jog pranešėjai tilps į teminį lauką, reikalaujantį kone atskiros disciplinos ir išsamių tyrimų. Sprendinio tokiai problematikai, žinoma, neįmanoma atrasti nedidelės konferencijos rėmuose, bet – kita vertus – tikslas buvo greičiau pačių klausimų iškėlimas. Nors ir gana lėtai, bet medijų kritika Lietuvoje daro pirmus žingsnius. Labai svarbu aptikti Lietuvos kritikų ir teoretikų individualias pastangas pažvelgti į medijas kaip į naują reiškinį, ar net naują discipliną, reikalaujančią atitinkamo probleminio lauko ir atitinkamo žodyno reiškiniams apibūdinti.

Balandžio 18 d., šeštadienis, 20 val. – “ENTER ANIMACIJA” Šiaulių Dailės Galerijoje.
A. Petrulienės interaktyvios animacijos projektas „Stumbras ant taburetės“ (pristato: Menų spaustuvė“).

Itin malonia ir festivalį vainikuojančia staigmena tapo Auksės Petrulienės animacijos performansas. Po jos pasirodymo buvau paprašytas paimti is Auksės videointerviu “Šiaulių Televizijai”, todėl truputį išsamiau sužinojau apie šią neįprastą ir labai intriguojančią performanso, muzikos ir animacijos sintezę, kurią pati autorė vadina “psilikono teatru” (psyche + silikonas). Siūlau įdėmiau panagrinėti šios kūrėjos darbus ir veiklą – apie tai sužinosite puslapyje www.aukse.lt. Pažadėjau Auksei paanalizuoti jos veiklą ir publikuoti kritinį straipsnelį, ką netrukus ir padarysiu.

Post Scriptum

O neoficialioji festivalio dalis baigėsi kur kas vėliau – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pačiame Šiaulių centre. Tai buvo festivalio svečio iš prancūzijos Nicolas Zimny atliktas performansas-akcija, kurios metu alėjoje šalia “nykštukų” purškiamais dažais ant šaligatvio jis bandė išpiešti 51 baltą žvaigždę ir transformuoti Kaštonų alėją į “Hollywood Walk of Fame”. Kodėl 51? Todėl, kad Amerikos vėliavoje jų yra 50, o Lietuva – 51-oji. Kodėl žvaigždė? Todėl, kad Nicolas Zimny itin patinka konceptualios ideologizuotos formos. Nuo pat gatvės pradžios nusidriekė didelių, baltų žvaigždžių virtinė, tačiau… ji baigėsi ties 26-ąja, kadangi baigėsi dažai. Paaiškėjo, jog vienas iš dviejų flakonėlių buvo pavogtas. Tačiau Nicolas nepasimetė ir savo performansą vainikavo štai tokiu užrašu tiesiai ant šaligatvio: “Norėjau nupiešti 51, bet baigėsi dažai”. Kai tik Nicolas kartu su mumis – visa performansą stebėjusia ir moraliai menininką palaikiusia palyda – sugrįžo į Galeriją, prisistatė policija. Viskas atrodė taip, kaip ir turi būti: neklaužados menininkai atlikę konceptualų performansą vidury kameromis stebimo naktinio miesto skubiai pasišalina, o policija pavėluotai atvyksta į įvykio vietą ir sužino, jog dažai yra automobiliniai ir teks dar ilgai palaukti, kol nustebusių Šiauliečių batai ištrins jų pėdsakus.

Advertisements
Tagged , , ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: