Viešieji tekstai: kontekstas, forma ir turinys

ny-panorama.jpg
Miestas pilnas tekstų. Jie dalyvauja urbanistiniame peizaže kaip pilnaverčiai miesto veido formuotojai. Mes juos identifikuojame kaip nuorodų, pagalbinių ženklų visumą, kaip viešą knygą. Tik koks tos knygos turinys? Jei ir nededame pastangų viešus tekstus abstrahuoti į bendrą turinį ir gerai jį paanalizuoti, tas turinys vis tik lieka aktyvus kažkur giliai, gal pasąmonėje. O tai negali neveikti mūsų- miesto gyventojų- savivokos, orientacijos ne vien miesto, bet ir istorijos atžvilgiu. «Viešą tekstą» kaip reiškinį galima atpažinti iš kelių tarpusavyje persipynusių požymių- konteksto, kuriame jis aptinkamas, vizualaus įtaigumo (t.y., formos) bei turinio. Pastarasis požymis bene problematiškiausias, kadangi yra galutinis teksto tikslas. O koks viešo teksto tikslas? Ar šis tikslas yra paslankus? Ir galiausiai- kas paprastai naudoja viešą tekstą kaip savo kalbą? Ir jeigu tai yra simbolinė struktūra, vadinama demokratine santvarka, tuomet- ar yra galimybė ją atpažinti šiame tekste?

Nesunku pastebėti, jog viešas tekstas tapo refleksyvaus, fragmentiško, anti-problemiško suvokimo nuosavybe- o tai, savo ruožtu, tapo norma. Susiklosčius dabartinio laikmečio aplinkybėms ir kartu su jomis atsiradus atitinkamoms problemoms, egzistuoja galimybė kūrybiškai išnaudoti būtent šį sektorių, kurį drąsiai galima vadinti nepriklausomos medijos terminu dėl autonomijos ir apibrėžto raiškos konteksto. Kadangi tokių apraiškų formos nuolat keičiasi, papildo bei išstumia senąsias, jos ir pačios savaime turi atitinkamą dabarties krūvį, savotišką pranešimą, anot M.McLuhan’o. Tačiau būtent pranešimų turinio (o ne formos) klausimas yra šio teksto prioritetas.

Pradėti reikėtų nuo to, jog galimybės išnaudoti viešasias erdves socialiai, politiškai ar kitaip orientuotoms problemoms viešinti buvo nuolatos- nepriklausomai nuo epochos, santvarkos, režimų, draudimų, cenzūros. agitaciniai_lapeliai_m_1970.jpgEsant draudimams ir cenzūrai tokios apraiškos tampa netgi paveikesnės. Juk ne taip seniai namai buvo slapta marginami antisovietiniais lozungais, dažnai anglakalbiais (kas užtikrindavo kiek ilgesnį jų gyvavimo laiką), kuriuos tuojau pat gremždavo anaiptol ne dėl estetinių sumetimų. Dabar gi situacija keičiasi ir būtinybė tapti aktyviu viešose erdvėse išnyko, nors būtų labai naivu manyti, jog tai išspręstų problemų požymis. Galima sakyti netgi priešingai- problemų kokybė pasikeitė taip, jog būtinybė jas viešinti tapo prieinama kur kas mažesnei visuomenės daliai, t.y., kritinio požiūrio į dabartį trūkumas nurodo į ne taip jau paprastai apčiuopiamą problematiką, jos latentinę prigimtį. Žinoma, pasitaiko originalių pastangų reflektuoti visuomenės laikyseną, tačiau ši iniciatyva priklauso būtent visuomenės marginalams; kol kas jie išlieka politiškai bei socialiai paveikių jėgų lauko paraštėse, tačiau jų idėjos bei pastangos keliant opius klausimus rodo augnčią potenciją bei neišvengiamai atskleidžia kur kas svarbesnį reiškinį- legitimuojančios, valdančios struktūros (tebūnie- valstybes per se) nesugebėjimą atlikti tokią autorefleksiją. Konkrečiai tai galima apibūdinti kaip autorefleksijos viešųjų tekstų pavidalu nebuvimą, atitinkamų meninių projektų bei priemonių afišavimo trūkumą. lt-graffitti-vilnius.jpgKai Lietuvos viešosios erdvės šiuo klausimu išlieka nebylios(ar beveik nebylios), likusioje Europos dalyje ši teritorija jau seniai patekusi į menininkų bei alternatyvios komunikacijos centrų akiratį. Čia galima išvardinti daugybę tiek nepriklausomų autorių, tiek kolektyviai veikiančių menininkų bei medijos specialistų projektų. Tai tik keli žymiausi: Jeny Holzer, Martin Firell, Mike Garibaldi Frick, Monika Fleischmann ir Wolfgang Strauss (MARS exploratory media lab at the Fraunhofer Institute for Media Communication in Sankt Augustin) bei jų projektas www.energie-passagen.de

Miesto erdvė- tai potenciali arena naujų idėjų bei klausimų sklaidai. Vienintelė sąlyga- minčių aktualumas…

Advertisements
Tagged , , ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: