Ketvirtadienį, kovo 19 d., 18 val., 314 auditorijoje, VDA:
F for Fake, rež. Orson Welles, 1974
Kartu su Valentinu Klimašausku tęsiame kino pristatymų ir aptarimų vakarus. Šį kartą rodysime vieno talentingiausių visų laikų šarlatanų kino esė apie klastotojus (Elmyr de Hory, Clifford Irving, patį Orson Welles, jo meilužę Oja Kodar), žymias asmenybes (Pablo Picasso, Howard Hughes), autorystę (Chartres katedra) ir visus juos jungiančius triukus.
Kaip marsiečių nusileidimas New Jersey padėjo Orsonui Wellesui tapti kino režisieriumi?
Kodėl Orson Welles pateko į Holivudą, kai kiti už tokius pačius darbus papuolė į kalėjimą?
Ar tęsi savo žodį režisierius, filmo pradžioje pažadėdamas, kad likusią filmo jis nemeluos?
Kaip P.Pikasso tapo šio filmo personažu ir pats apie tai nesužinojo?
Kodėl Chartres katedra neturi autoriaus parašo ir kodėl žymiausias 20 a. paveikslų klastotojas Elmyr de Hory niekada nepasirašinėja?
Ar tikrai Elmyr de Hory kelis savo rankų judesius akimirksniu konvertuodavo į auksą?
Kodėl, mirus Elmyr de Hory, buvo klastojamos šio klastotojo klastotės?
Kodėl Elmyr de Hory mano, kad jei klastotės pakankamai ilgai kabės muziejuje, jos taps tikromis?
Ir daug kitų neatsakomų klausimų…
