:: TOMCHATTER ::

Šv. Jono gatvės galerija, Šv. Jono 11, Vilnius
2007 09 20 – 10 07
Kuratoriai: Rima Blažytė, Vidas Poškus
Organizatorius: Lietuvių dailos mylėtojų draugija

Paskutinioji lietuvių dailės paroda yra skirta Pirmosios lietuvių parodos (atidarytos 1907 metais sausio 9 dieną naujuoju stiliumi Vileišių rūmuose Antakalnyje, Vilniuje) šimtosioms metinėms.
Paskutiniosios lietuvių parodos tikslas – reflektuoti tautiškumo temą sparčiai besiglobalizuojančiame pasaulyje.
Ar šiandieninėmis sąlygomis dar įmanoma kalbėti apie tautinę valstybę, tautiniais pagrindais konsoliduotą visuomenę?
Kokia nacionalumo prasmė postmodernioje kultūroje ir mene?
Koks jo santykis su praeitimi, dabartimi ir ateitimi?
Ar egzistuoja aktualus, gyvas, betarpiškas 2007 metų parodos dalyvių ryšys su 1907 metų paroda?
Ar tikrai šį projektą galima vadinti paskutiniąja lietuvių paroda? Ar ši paroda tikrai yra paskutinė, ar jos dalyviai suvokia save kaip lietuvius ir ar tai tikrai yra paroda?

Į klausimus parodoje bandys atsakyti ir “Keistos tiesos”.
Info paimta iš Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos puslapio.

Klaipėdoje bus rodoma trijų dalių videoprojekcijų instaliacija. Žemiau - įvado tekstas apie projektą.

Kai mintys formuluojamos emocionaliai neprisirišus prie jų turinio, stiprėja tiek pasaulėvoka, tiek savivoka. O šiame projekte emocionaliai nepriklausomas “kalbėtojas” yra kompiuteris. Reikėtų pabrėžti, jog sakinio dalių, iš kurių konstruojami sakiniai, parinkimas – mano kūrybos vaisius, todėl neišvengiamai įtakoju atitinkamų temų (menas, politika, sociumas), kurios išryškėja skaitant vieną po kito atsirandančius sakinius, atsiradimą.Viena iš atraminių projekto tezių- pranešimas yra jo kontekstas, t.y., tas pats tekstas būdamas skirtingose erdvėse gali sukelti skirtingas asociacijas ir vertinimus, kas ir yra “Keistų tiesų” tikslas. Šie tekstai funkcionuoja aplinkoje kaip tam tikras netikėtas atradimas ir neišvengiamai sąveikauja su kontekstu, kuriame jie eksponuojami- parodų sale, miesto erdve, viešos paskirties pastatų interjerais. Šiuo projektu imuosi tyrinėti asmeninio teksto suvokimo galimybes viešose erdvėse.Pats projektas – tai trumpi sakiniai, nedidelės sentencijos. Teksto, kurį generuoja kompiuteris, eksplikavimas vyksta naudojant įvairias priemones – monitorius, projektorius, švieslentes. Tekstas sudaromas iš jau duotų žodžių, kurie pagal specialiai sukurtą algoritmą atsitiktine tvarka “surenkami” į sakinį. Toks teksto generavimas vyksta nuolatos, kas tam tikrą laiko intervalą. Stebint besikeičiančius tekstus, neįmanoma numatyti, koks konkrečiai tekstas pasirodys netrukus. Tačiau kiekvienas gautas sakinys yra prasmingas tiek gramatiškai, tiek semantiškai. Savotišką paralelę galima atrasti Senovės Kinų “Pranašysčių Knygoje” (I-Chin), kur skaitytojas turi išmesti pagaliukus, pagal kurių kombinaciją sudaroma heksograma, o ji savo ruožtu nurodo į atitinkamą tekstą – jo prasmė turi būti suvokta kaip atsakymas į “čia ir dabar” užduotą klausimą. Šį pavyzdį pasitelkiu ne todėl, kad ketinčiau mistifikuoti, ar siūlyčiau iš anksto apibrėžtą suvokimo principą. Priešingai – palieku laisvę interpretacijai, asmeniniams apmąstymams, atsitiktinumams ir sutapimams, kurie dažnai tampa naudingais stengiantis pozityviai vertinti aplinką bei save.