Spalio 5-6 dienomis vyks pirmasis Lietuvove akademinis renginys, skirtas medijų kultūrai analizuoti. Tai konferencija „Medijų sfera: filosofija, komunikacija, menas“ ir simpoziumas „Audiovizualinės studijos ir kūrybinė raiška“. Rengėjas- VDA fotografijos ir medijos meno katedra, kurios dešimtmečio proga šis renginys ir organizuojamas.
Vieta: A. ir A. Tamošaičių galerijos „Židinys“ salė, Domininkonų g. 15, Vilnius.
Pranešimų trukmė 15-20 min., klausimai-diskusijos – 10 min. po pranešimo.
Publikacijos: pranešimai bus publikuojami recenzuojamame VDA mokslinių straipsnių rinkinyje „Dailė“ (Vilniaus dailės akademijos darbai).
Organizatoriai: VDA Fotografijos ir medijos meno katedra, e. prof. p. Alvydas Lukys, doc. dr. Arūnas Gelūnas, dokt. Vytautas Michelkevičius . Partneris – žurnalas apie medijų kultūrą www.balsas.cc
5 October, 2006 at 3:09 pm
Keletas minčių fragmentų po konferencijos.
Konferencijos pobūdis tikrai bandė būti akademinis. Galerijos antrame aukšte esančioje salėje, tarp įvairių etno-eksponatų.
Žinoma, ne visi konferencijos pranešėjai sugebėjo palaikyti akademinį savo pristatomo pranešimo krūvį. Tiesiog galimybė išsiplėsti laike bei savo mintyse dažnai būna visiškai nebūtina. Sakau tiesiai- tai apie Julijono Urbono (VDA menotyros doktoranto) pranešimą „Įtarpinto humoro dizainas: ribų ritualas ir ideo-terapija interaktyvioje terpėje“. Autorius pademonstravo labai neprastą instaliaciją galerijos erdvėje. J.Urbonas pritvirtino prie galerijos durų į konferencijos salę sensorius, reaguojančius į durų varstymo greitį, pastatė šalia mikrofoną ir privertė kompiuterį signalus iš abiejų šaltinių veikti taip, kad gyvai įrašytas garsas yra tuoj pat transformuojamas sudėtingų algoritmų pagalba ir išskaidytas į daugybę atsitiktinių dalių, pasiekia instaliacijos “dalyvių” ausis tik darinėjant duris; be to- transformuoto garso pitch tonas tiesiogiai susietas su durų varstymo greičiu. Tiek pati instaliacija, tiek glaustas jos aprašymas būtų buvęs kur kas informatyvesnis ir efektyvesnis, nei ilgas abejotinos kokybės tekstas, kurį J.Urbonas perskaitė. Su visa pagarba, tačiau dažnai mažiau būna daugiau.
5 October, 2006 at 3:10 pm
“Kartais tai operos kūrimas, tuo pačiu metu bandant išsiaiškinti kas yra pati opera”- vieno iš konferencijos pranešėjų, Tado Šarūno žodžiai bandant atsakyti į savo paties pranešimo temą („Judančio atvaizdo medijų samprata“). Pavadinimas “Judančio atvaizdo medija”, bent jau sėkmingesnis ir formaliai teisingesnis nei laikinumu ir abstraktumu dvelkiantis “new-media”.
Taip, konferencijos pozityvūs veiksniai akivaizdūs- aktualijų aptikimas, akademinio diskurso paieškos, apžvalginės tendencijos, skambios formuluotės (”pirmasis Lietuvoje”). Nors šie ir kiti panašūs svarbūs judesiai vyksta svetimose erdvėse ir nesistemingai, tačiau Lietuvos medijos meno praktikus bei teoretikus galima pasveikinti- kuklus renginys nekukliu pavadinimu kalba apie tikras ambicijas ir pretenzijas.